eiškus

éiškus, -i adj. (1) 1. žr. aiškus 2.

éiškiai adv.: Éiškiai parašyta Ds.

2. žr. aiškus 5: Eiškus šventimas yra tai dovanų eiškus davimas Ba2Moz5,1.

éišku n.: Éišku, kad tujai sugriebei pinigus Ds. éiškiai adv.; SD211: Dažnai ir eiškiai apsakęs buvo DP18.